Klasikinė verslo schema ir prielaidos
Kokiais rodikliais Jūs matuojate savo verslo efektyvumą?
Supaprastinta prekybinės organizacijos veikimo schema:
Grūdai (prekės) virsta miltais (marža) juos sumalus (pardavus prekes klientams). Kai klientai sumoka pinigus, iškepama duona (pelnas), kurios dalį suvalgo nuolatinis valgytojas (veiklos išlaidos). Tai kas lieka po valgytojo yra duonos likutis (grynasis pelnas).
Rodyklės rodo vietas, į kurias ypatingą dėmesį kreipia įmonių vadovai.
Priimant verslo sprendimus, daromos sekančios esminės prielaidos:
- Didinti pardavimų apyvartą. Tai didina pelną ir užimamą rinkos dalį.
- Pirkti prekes kuo pigiau. Kuo pigiau nupirksiu- tuo daugiau uždirbsiu.
- Mažinti kiek įmanoma išlaidas. Kiekvienas sutaupytas centas padidina pelną.
Tad kodėl šios prielaidos ir jomis paremti sprendimai neatneša įmonėms sėkmės, o jų vadovai nuolat gesina kokius nors gaisrus? Gal buvo pasiremta neteisingomis prielaidomis?
Siūlome atsakyti sau į kelis klausimus, kad patikrintume auksčiau minėtų prielaidų teisingumą:
- Ar visada didesnė apyvarta = didesnė marža?
- Kaip Jūsų spaudimas nupirkti daugiau veikia Jūsų klientų verslą?
- Kaip noras nupirkti žaliavas ar prekes kuo pigiau veikia Jūsų atsargų likučius?
- Kaip elgiasi Jūsų tiekėjai, supratę, kad svarbiausias Jūsų kriterijus- kaina?
- Ar yra ribos veiklos išlaidų mažinimui?
- Ar yra ribos maržos didėjimui?
Bankrutavusios parduotuvės palieka nelikvidžių prekių kalnus, kuriuos po to pusvelčiui bando parduoti bankroto administratoriai. Problemos, pasibaigusios bankrotu, greičiausiai prasidėjo daug anksčiau, tik jų niekas nepastebėjo.
Klasikinė verslo schema ir prielaidos
